Apie kūdikio kakutį (su nuotraukomis) (4117)

Tėvams svarbu stebėti kūdikio sauskelnių turinį - išmatų spalva, tirštumas, kiekis, kūdikio tuštinimosi dažnis yra reikšmingi mažylio sveikatos indikatoriai.

Štai ką reiktų tikėtis aptikti sauskelnėse pirmosiomis mažylio gyvenimo dienomis ir jam augant.

Kūdikio kakutis pirmosiomis gyvenimo dienomis

Pirmąją mažylio gyvenimo parą sauskelnėse rasite mekonijų – juodą ar žalsvai juodą, tirštą, lipnią, degutą primenančią ir beveik bekvapę substanciją. Ją sudaro kraujo, odos, gleivių, vaisiaus vandenų mišinys, kurių mažylis „prisivalgė“ būdamas mamos pilvelyje. Jį (ypač apdžiuvusį) sunku nuplauti nuo kūdikio odos, tad vis stebėkite, kada naujagimis pasituštins ir skubėkite mekonijų nuvalyti.

Pernešiojimo atveju mekonijus gali pasišalinti iš žarnyno dar iki gimdymo: jei mekonijaus patenka į vaisiaus vandenis, jie įgauna žalsvą atspalvį. Tai yra gana pavojinga, nes, patekęs į mažylio plaučius, mekonijus gali sukelti kvėpavimo problemų.

Jei per pirmas 48 valandas mekonijaus sauskelnėse neužtiksite arba pasišalinęs mekonijus bus vientisas, panašus į kamštį, būtinai informuokite mažylio gydytoją.

Kakučio spalva pirmomis dienomis

Po mekonijaus, per kitas kelias paras sauskelnėse rasite taip vadinamą „pereinamąjį“ kakutį: išmatų spalva po truputį šviesės ir keisis nuo beveik juodos iki vis šviesesnės žalsvos – tai ženklas, kad mažylio virškinimo sistemoje lieka vis mažiau nėštumo metu susikaupusių medžiagų ir daugėja suvirškinto mamos pieno ar pieno mišinio.

Vėliausiai 4-5 parą mekonijus bus visiškai pasišalinęs ir kakutis bus garstyčių spalvos - tai normali naujagimio kakučio spalva.

Kūdikio kakučio kvapas

Mekonijus – beveik bekvapis. Išmatose daugėjant suvirškinto maisto likučių, jos įgaus joms būdingą kvapą.

Kūdikio kakučio konsistencija

Pirmasis (tikrasis) mekonijus bus tirštas, lipnus ir klampus, primenantis degutą ar mašininę alyvą. Su kiekviena diena išmatos skystės, taps mažiau klampios ir lipnios.

Kūdikio tuštinimosi dažnis

Paprastai pirmas 3-4 dienas kakučių skaičius atitinka kūdikio amžių dienomis: pirmą dieną mažylis tuštinasi vieną kartą, antrą – du, trečią – tris.

Skaičiuoti reiktų tik didesnius nei ~2,5 cm skersmens „pakakojimus“, smulkesnių pirmosiomis dienomis gali būti ir daugiau.

Po 4 gyvenimo dienos, kai mekonijaus beveik nelieka, tuštinimosi ritmas turėtų nusistovėti iki 3-5 kartų per parą.

Ilgainiui (įprastai bent 2 sav. sulaukę ir dar vyresni) žindomi kūdikiai gali imti tuštintis dar rečiau -  tik kartą per kelias dienas ar net savaitę. Taip yra dėl to, kad mamos pienas – labai lengvai suvirškinamas ir gerai pasisavinamas.

Kūdikio šlapimas

Pirmųjų šlapių sauskelnių galite tikėtis 12-24 val. po gimimo. Kai kurie naujagimiai pirmosiomis dienomis gali šlapintis raudonos ar oranžinės spalvos šlapimu – tokią spalvą suteikia šlapimo rūgšties kristalai. Tai yra normali pereinamoji naujagimio būklė ir tai nėra kraujas, kaip būtų galima pagalvoti.

Nuo antros – trečios gyvenimo paros šlapimas turi tapti visiškai skaidrus ar turėti vos matomą gelsvą atspalvį.

Kraujas kūdikio sauskelnėse

Kai kurių naujagimių mergaičių sauskelnėse, makšties srityje, galite aptikti šiek tiek kraujingų išskyrų. Paprastai jų atsiranda apie trečią gyvenimo dieną ir po kelių ar keliolikos dienų jos dingsta savaime.

Tai – mamos hormonų poveikis, ir tai visiškai normalu. Sunerimti reikėtų tik tuo atveju, jei tokių išskyrų yra daug.

Žindomo ar maitinamo pieno mišiniu vaiko kakutis (skirtumai)

Kakučio spalva ir maitinimo būdas

Bedra taisyklė yra tokia: visi „žemiškų“ išmatų atspalviai nuo gelsvos iki rusvos ar vos žalsvos yra laikomi norma, tačiau pieno mišiniais maitinamų kūdikių kakutisi būna kiek tamsesnis nei žindomų.

Žindomų kūdikių išmatų spalva paprastai būna ryškios geltonos garstyčių spalvos. Tačiau, priklausomai nuo mamos suvalgyto maisto, atspalviai gali varijuoti iki tamsesnės rusvos iki žalsvos (tai ne visada reiškia, kad yra problemų).

Pieno mišiniais maitinamų vaikų išmatų atspalviai yra panašūs į žindomų kūdikių, tačiau paprastai būna tamsesni, o rusvi atspalviai dažnesni nei gelsvi.

Jei kūdikis atrodo sveikas ir laimingas, bet koks atspalvis nuo geltonos iki gelsvai žalsvos ar rusvos yra normalus.

Kūdikio išmatų kvapas ir maitinimo būdas

Žindomų kūdikių išmatų kvapas yra salsvas, ne toks intensyvus ir ne toks atgrasus (nors tikrai bus tėvų, kurie su tokiu vertinimu nesutiks). Kvapui įtakos turi ir mamos suvalgytas maistas.

Mišiniais maitinamų kūdikių kakučiui būdingas suaugusio žmogaus išmatų kvapas.

Išmatų konsistencija ir maitinimo būdas

Žindomų kūdikių išmatos paprastai būna gan skystos – lyg skystesnė grietinė, jogurtas ar kečupas – tokios, kad nepatyrę tėvai gali jas palaikyti viduriavimu.

Dažnai išmatose būna smulkių grūdelių – tai yra visiškai normalu. Kai kurios mamos pastebi, kad grūdelių atsiranda suvalgius riebesnių pieno produktų.

Mišiniu maitinamo kūdikio išmatos taip pat yra gan skystos, bet tirštesnės nei žindomo kūdikio ir labiau primena dantų pastą nei grietinę ar kečupą. Grūdeliai nėra būdingi.

Tuštinimosi dažnis ir maitinimo būdas

Pirmas 4-6 savaites žindomas mažylis tuštinsis dažniau – po 5 ar daugiau kartų. Kai kurie kūdikiai tuštinasi kone po kiekvieno maitinimo: taip yra todėl, kad mamos pienas virškinamas greičiau nei pieno mišiniai.

Mišinuką naujagimio virškinimo sistema virškina lėčiau, tad ir tuštinasi jis rečiau: pirmas 4-6 sav. kūdikis tuštinsis 3-4 kartų per parą.

Pasibaigus pirmajam mėnesiui, tuštinimosi dažnis ims retėti. Yra visiškai normalu, jei žindomas kūdikis nesituština 7-10 dienų: mamos piene esančias medžiagas mažylio organizmas gerai pasisavina ir beveik nelieka ko šalinti.

Taigi, jei nėra vidurių užkietėjimo požymių ir jei mažylis priauga reikiamą svorį, pagrindo nerimauti nėra.

Pieno mišiniu maitinamo kūdikio tuštinimosi dažnis taip pat retės iki nusistovės individualus vaiko tuštinimosi grafikas (paprastai, kartą per 1-2 dienas).

Jei kūdikis tuštinasi nerečiau nei kas 2-3 dienas, bet kakutis yra minkštas, vaikas atrodo sveikai, retas tuštinimasis nėra vidurių užkietėjimo požymis.

Kūdikio kakutis pradėjus primaitinimą

Pradėjus primaitinimą, skirtumą pajusite kone iš karto: kakutis taps tirštesnis, tamsesnis, o jo kvapas taps aštresnis nei iki tol. Nors vyraujanti spalva bus ruda, nuo šiol spalvai įtakos turės ir maistas: pavyzdžiui, morkos išmatoms gali suteikti oranžinį atspalvį.

Kartais (ypač primaitinimo pradžioje) išmatose gali pasitaikyti nesuvirškinto maisto gabaliukai. Jei tai atsitinka retkarčiais, pagrindo nerimauti nėra: greičiausiai vaikas blogai sukramtė gabaliukus, o maistas greitai keliavo virškinamuoju traktu ir nespėjo būti suvirškintas.

Kakučio nukrypimai nuo normos

Kūdikio vidurių užkietėjimas

Vaikas tuštinasi rečiau nei kas 3-5 dienas, o išmatos yra kietesnės/ sausesnės, gali priminti briedžio ar kiškio išmatas.

Dideli, kieti išmatų gabaliukai gali padaryti įplėšimų mažylio išangėje, todėl išmatose gali būti šiek tiek kraujo. Jei tai pavienis atvejis, nerimauti nėra reikalo: žaizdelės greitai užsitrauks.

Vidurių užkietėjimas mažiems, kietu maistu dar neprimaitinamiems kūdikiams pasitaiko labai retai (ypač jeigu jie žindomi). Jeigu viduriai užkietėjo mišinuku maitinamam kūdikiui, gali būti, kad parinktas netinkamas mišinys arba jis paruošiamas netinkamai, nesilaikant gamintojo nurodymų.

Pradėjus primaitinimą, viduriniai kūdikiams užkietėja dažniau.

Kūdikio viduriavimas

Viduriuojant išmatos yra itin skystos, vandeningos, jose gali būti gleivių. Gana dažnai jos prasiveržia per sauskelnių šonus ar viršų.

Viduriavimą gali sukelti alergija maistui, celiakija (glitimo netoleravimas), tačau dažniau ir stipresnį viduriavimą lemia virusinės ligos, pavyzdžiui, norovirusas arba rotavirusas (viduriavimas būdingas ir po skiepijimo rotavirusinės infekcijos vakcina). Kūdikiai ir maži vaikai gali viduriuoti ir susirgę tomis virusinėmis ligomis, kurios suaugusiems viduriavimo įprastai nesukelia, pavyzdžiui, gripu, adenovirusine infekcija ir kt.

Skystesnės išmatos būdingos ir padidėjus seilėtekiui (seilių liaukoms pradėjus intentyviai vystytis arba ėmus dygti dantukams).

Viduriavimas kūdikiams yra daug pavojingesnis, nei vyresniems vaikams ar suaugusiems, tad būtinai kreipkitės į mažylį prižiūrintį gydytoją.

Žalsvos, ryškiai žalios putotos išmatos žindant

Žalios išmatos gali reikšti tai, kad žindymo metu gaunama per daug liesesnio, vandeningo pieno, kuris teka žindymo pradžioje, ir per mažai sotesnio, riebesnio pieno, kuris atiteka maitinimo pabaigoje.

Tokiu atveju reikėtų nekaitalioti krutų vieno žindymo metu. Jei kūdikis žinda dažnai ir trumpai, tą pačią krūtį reiktų duoti 3-4 valandas iš eilės.

Tamsiai žalios, beveik juodos kūdikio išmatos

Tamsiai žalios išmatos yra dažnai reiškinys, jei kūdikis maitinamas geležimi praturtintais pieno mišiniais. Jei visais kitais atžvilgiais vaikas jaučiasi gerai, nerimauti dėl to pagrindo nėra.

Tamsiai žaliai tuštinasi ir kūdikių gelta sergantys mažyliai – pasveikę, jie tuštinsis kaip ir kiti.

Gleivėtos kūdikio išmatos

Gleivių gali atsirasti dėl įvairių priežasčių, pavyzdžiui, dėl virusinio susirgimo, maisto produktų netoleravimo. Tačiau jų gali atsirasti ir dėl priežasčių, dėl kurių ypatingai nerimauti nėra reikalo.

Pavyzdžiui, dygstant dantukams ir pagausėjus seilėtekiui, nes mažylis dalį seilių nuryja. Tad reiktų stebėti situacijų ir simptomų visumą: jei be gleivių yra ir kitų požymių, kad yra virškinimo sistemos problemų, greičiausiai prireiks išsamesnių tyrimų.

Juodos, labai tamsių atspalvių kūdikio išmatos

Tai gali būti vidinio kraujavimo požymis, todėl būtina kreiptis į gydytoją, ypač jei kūdikis yra neramus, jei kyla įtarimų, kad kūdikį kamuoja skausmai.

 

Balkšvos kūdikio išmatos

Balkšvos išmatos rodo, kad gali būti kepenų ir tulžies pūslės problemų, medžiagos blogai suvirškinamos ir įsisavinamos. Būtina kreiptis į gydytoją.

 

Kūdikio išmatos su krauju

Kraujo išmatose gali būti dėl kelių priežasčių. Užkietėjus viduriams tuštinantis išangėje atsiranda įtrūkimų, kuriems kraujuojant, kraujo patenka ir į išmatas.

Kraujo gali patekti ir žindant, jei mamos speneliai yra sutrūkinėję ir kraujuoja. Kūdikiui tai nepavojinga, nors mamai ir skausminga.

Kraujas gali būti ir alergijos maistui ar žarnyno infekcijos požymis (tokiu atveju būtina kreiptis į gydytoją).

Žalsvos, gleivėtos, kartais ir su krauju, išmatos

Žalsvos ir gleivėtos išmatos, kartais ir su krauju, gali rodyti alergiją mamos suvalgytam maistui ar pieno mišinio netoleravimą, ypač jei yra odos bėrimų, o aplink išangę yra paraudimas („išangės žiedas„).

Kraujas taip pat gali būti alergijos maistui ar žarnyno infekcijos požymis (tokiu atveju būtina kreiptis į gydytoją).

Dažniausiai kūdikiai netoleruoja pieno produktų (jiems pasireiškia alergija laktozei ir/arba pieno baltymui), tačiau tai gali būti ir reakcija į kviečiuose esantį gliuteną, kiaušinius, riešutus.

Produktus, kurie gali alergizuoti, iš žindančios mamos meniu reikėtų išbraukti mažiausiai trims savaitėms ir stebėti kūdikio būsenos pokyčius.

Koreguodama mitybą, mama turi nepamiršti ir „paslėptų“ dirgiklių: pavyzdžiui, jei mažylis yra jautrus pieno baltymams, atsisakyti pieno produktų nepakaks, nes pieno baltymų gali būti, pavyzdžiui, leduose, kituose gaminiuose, tad skaityti ant produktų pakuotės nurodytą sudėtį gali tekti itin atidžiai.

Jei kūdikis maitinamas pieno mišiniu, jis gali būti alergiškas jame esantiems karvės pieno baltymams, todėl įprastą mišinį gali tekti pakeisti alergiškiems vaikams skirtu mišiniu.